Folkloro diena „Žemynėle, žiedkelėle“

Programos konceptas – Žemė. Jis plėtojamas keliais tarpusavyje besipinančiais lygmenimis:

1. Istorinis – žemė, kurioje kūrėsi, vystėsi ir iki šių dienų yra Lietuvos valstybė: kur gyveno baltų gentys ir buvo jų žemės įvairiais istoriniais laikotarpiais (sėliai, žiemgaliai, lietuviai, prūsai, kuršiai, jotvingiai, skalviai…), kur savo tėvynę atrado įvairios čia įsikūrusios tautos, tai ir LDK teritorija, joje gyvenusios tautos, ir dabartinės kultūrinės etnografinės sritys.
2. Mitinis, metaforinis – žinios, vaizdiniai apie žemės kilmę (kaip atsirado ji pati, jos elementai – kalnai, vandenys, miškai ir pan.), vietą kosmologinėje struktūroje (tarp šiapus ir anapus, dangaus ir požemio), sandarą (akmuo, smėlis, dirva, molis); sąsajos su dievybėmis ir mitinėmis būtybėmis; žemė – motina, visa ko gimdytoja, augintoja; žmogaus kilmė iš žemės etc.
3. Apeiginis – žemės gerbimo, apdirbimo, derliaus gavimo ritualai
4. Emocinis – dvasinis žmogus ryšys su žeme, kaip maitintoja, tėviške,  Tėvyne.

Laikas ir vieta.

Folkloro dienos programa bus įgyvendinama Pilių teritorijoje ir Sereikiškių parke, Katedros aikštėje 2009 m. liepos 4 d. preliminariai nuo 10.00 iki 23.00 val.

Trumpas programos aprašymas.

Pagrindinis programos dėmuo –  įvairiapusis gyvų ir rekonstruotų tautos kultūros tradicijų pristatymas.Tai geriausių folkloro ansamblių pasirodymai, liaudies meno ir nacionalinių valgių bei liaudies medicinos, bitininkystės, kitų tradicijų demonstravimas. Sereikiškių parkas ir Gedimino kalno papėdė būtų padalinta į 5 regionus, kiekviename jų įrengus po kompaktišką scenelę, kur savo tarmių, folkloro, kitų tradicijų ypatybes rodytų Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos atstovai.

Konsultuojantis su istorikais, baltų genčių tyrinėtojais, sumanyta pabandyti išryškinti baltų genčių (žemių) substratą kostiumų, amatų, apeiginių elementų rekonstrukcijomis, iki šių dienų išlikusiais jų reliktais tarmėse, folklore ir pan. Tam būtų numatytas laikas ir erdvė.

Lietuvos folkloro ansambliai turėtų tikslingai paruošti ir demonstruoti programas, kuriose vienu ar kitu būdu būtų akcentuojama, atsispindėtų teminė ašis. Tai ir įvairūs žemdirbystės ciklo papročiai, kuriuose labai ryškiai užsilikusios žemės gerbimo, aukojimo jai vardan gero derliaus ar padėkos apeigos, su tuo susiję tikėjimai, draustina ar teiktina elgsena. Tai natūralu, nes visa žemės, gyvulių ūkio veikla visomis prasmėmis susijusi su žeme. Žemės būklė, apvaisinimas, pasirengimas gimdyti, auginti, brandinti vaisius, apmirti atsispindi tradiciniame kalendoriuje. Tačiau ir šeimos, žmogaus gyvenimo ciklo papročiai (vedybų, gimtuvių, iniciacijų, palydų į kariuomenę ir į anapus, įkurtuvių) išsaugojo apeiginių žemei pagerbti skirtų elementų. Juolab, kad čia svarbus ir emocinis santykis su tėvų namais, tėviške. Žemės vaidmens paliudijimų esama kasdieniniame tradicinės aplinkos žmonių gyvenime, paprotinės teisės srityse (priesaikos, sutartys, paveldėjimas), gydymuose ir pan.
Duona, maistas – tikra žemės dovana žmogui.

Spalvinga ir įdomi tautosakinė medžiaga (sakmės, padavimai, smulkių formų kūriniai) atspindinti mitinius vaizdinius apie žemės, jos sudedamųjų dalių kilmę, vieno ar kito krašto, vietovės geografinių istorinių aplinkos objektų (ežerų, upių, kalnų, piliakalnių, daubų, pelkių, kulto akmenų ir t.t.) atsiradimą, kitas su jais susijusias žinias. Tai taip pat puiki medžiaga folkloro ansamblių programoms.

Idant būtų galima kiek įmanoma įvairiau ir vaizdžiau pristatyti senąsias darbų, amatų, ūkinės veiklos tradicijas, numatytas ne tik liaudies meno dirbinių, bet ir kitų veiklos sričių proceso rodymas, pagal galimybes atsigabenant įvairius ūkio, buities, verslų, maisto gaminimo padargus, priemones, įrankius ir žiūrovui demonstruojant bei leidžiant išbandyti jų veikimą. Tokiu būtų sustiprintas edukacinis programos aspektas.

 Kitas svarbus ir valstybės tūkstantmečio proga pirmą kartą numatytas Folkloro dienos programos akcentas - Lietuvos tautų (rusų, lenkų, gudų, totorių, karaimų, žydų etc.) kultūros tradicijų įvairiapusis parodymas. Tai atliktų šių tautų bendruomenių atstovai, žodinių ir muzikinių, paprotinių, kulinarinių tradicijų perėmėjai.

Taip pat į šią šventę būtų pakviesti svečiai (folkoro atlikėjai, kitų tradicijų meistrai) iš istoriškai drauge su lietuviais vienoje valstybėje gyvenusių šalių: Lenkijos, Gudijos, Ukrainos, Rusijos. Dalyvautų ir lietuvių etninių žemių, užsienio šalių lietuvių bendruomenių kolektyvai.

Pagarbos žemei, jos šventumo paliudijimui, jos „motiniškumo“ ir tėviškės, Tėvynės pašlovinimui būtų parengtos apeiginės programos ant Gedimino, Stalo kalnų ir Pabaigos koncertas. Jis ir vakaronė būtų surengta Katedros aikštėje.

Apipavidalinimas.

Šventės apipavidalinimui numatyta plačiau panaudoti „žemės žiedus“ – gėles, žolynus, kitus augalus, atskirų etnografinių sričių erdves puošti joms būdingomis architektūros, interjero detalėmis. Numatoma įrengti atskirus kiemus liaudies meno, amatų žanrams.

Folkloro dienos dalyviai:

Lietuvos folkloro ansambliai (apie 300 kolektyvų, 6000 dalyvių)
Lietuvos tautų folkloro kolektyvai, kitų tradicijų puoselėtojai (15 kolektyvų, 150 atlikėjų)
Užsienio lietuvių folkloro kolektyvai (15 kolektyvų, 200 dalyvių)
Svečių iš kaimyninių šalių (LDK sudėties) folkloro kolektyvai (10 kolektyvų, 250 dalyvių)
Liaudies meno meistrai (300 žmonių)
Tradicinės virtuvės meistrai (25 įmonių, apie 50 pavienių gamintojų)
Žolininkės, bitininkai, kitų veiklos sričių meistrai (apie 100 žmonių)